Silio salos

Koordinatės: 49°56′ š. pl. 6°19′ v. ilg. / 49.933°š. pl. 6.317°r. ilg. / 49.933; 6.317
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

49°56′ š. pl. 6°19′ v. ilg. / 49.933°š. pl. 6.317°r. ilg. / 49.933; 6.317

Salų žemėlapis
Vaizdas iš palydovo
Silio salų vėliava

Silio salos (angl. Isles of Scilly, korn. Syllan) – smulkus salynas Britų salose, Atlanto vandenyne, 45 km į vakarus nuo Kornvalio pusiasalio galo (Žemės Krašto)[1]. Priklauso Anglijai, Kornvalio grafystei. Plotas – 16,03 km².

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Salos gyvenamos nuo akmens amžiaus. Gali būti, kad šios salos yra graikų minimos finikiečių aplankytos Kasiteridų salos (Κασσίτερος). Dar romėnų laikais Silio salos galėjo sudaryti vieną bendrą salą, bet vėliau kylantis vanduo jas atskyrė. 995 m. ties šiomis salomis norvegų karalius Olafas Trigvasonas sutiko misionierių ir apsikrikštijo. Salas XII a. vid. puolė vikingai. Viduramžiais vietiniai gyventojai prarado kornų kalbą ir pradėjo kalbėti angliškai. Nuo 1651 iki 1986 m. Silio salos teoriškai buvo karo padėtyje su Nyderlandais. Salas kartais pasiekdavo berberų piratai. Tarp uolų ir skardžių yra nuskendę daugybė laivų.

Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Salyną sudaro 5 didesnės salos ir ~140 smulkių salelių ir uolų. Silio salos sudarytos iš Permo periodo granito; smulkios – skardingos, uolingos, kitos – plokščios. Dėl vandenyno įtakos būdingas švelnus klimatas, bet orai vėjuoti. Plyti daugiausia pievos ir medžių alėjos. Gausu vandens paukščių. Silio salose būdingi aukšti potvyniai (beveiki iki 6 m), o atoslūgių metu galima sausuma pereiti tarp kai kurių salelių.

Didžiausios salos:

Klimatas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Klimatas vidutinių platumų jūrinis. Vidutinė metinė temperatūra 11,6 °C.

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2011 m. Silio salose gyveno 2200 žmonių. 97 % gyventojų yra britai, daugiausia kornų kilmės. Pagrindinė gyvenvietė – Hiutaunas (Hugh Town; Sent Meriso s.). Verčiamasi daugiausia turizmu. Taip pat auginamos gėlės (ypač narcizai), daržovės, žvejojama. Sent Meriso saloje yra mažas oro uostas, į kurį skraidina lėktuvai iš Žemės Krašto ir Niukio, Treske yra sraigtasparnių tūpimo aikštelė. Iš Penzanso plukdo keltas, tarp salų – kateriai. Vienintelėje Sent Meriso saloje yra automobilių eismas, veikia viešasis transportas.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]