Hiogo prefektūra

Koordinatės: 35°00′ š. pl. 134°55′ r. ilg. / 35.000°š. pl. 134.917°r. ilg. / 35.000; 134.917
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Hiogo prefektūra
兵庫県 Hyōgo-ken
            
Japonijos žemėlapis su paryškinta Hiogo prefektūra
Sostinė Kobė
Regionas Kinkis
Sala Honšiū
Gubernatorius Motohiko Saitō
Plotas 8.393,34 km² (12vieta)
 - % vandens 0,6
Gyventojai  (2008 m. kovo 1 d.)
 - Gyventojų 5 593 843 (8vieta)
 - Tankis 666 žm./km²
Apskritys 8
Savivaldybės 41
ISO 3166-2 JP-28
Svetainė web.pref.hyogo.jp/FL/english/
Prefektūros simboliai
 - Gėlė Nojigiku (Chrysanthemum japonense)
 - Medis Kamparmedis (Cinnamomum camphora)
 - Paukštis Tolimųjų rytų gandras (Ciconia boyciana)

Hiogo prefektūra (jap. 兵庫県 = Hyōgo-ken) – Japonijos prefektūra, įsikūrusi Kansajaus regione, Honšiū saloje. Sostinė – Kobė.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Hiogo prefektūra sudaryta iš seniau buvusių Harimos, Tadžimos, Avadžio ir dalies Tambos ir Secu žemių.

1180 m., baigiantis Heian laikotarpiui, imperatorius Antoku, Taira no Kijomoris su imperatoriškąja palyda, laikinai apsigyveno Fukuharoje (dabartinė Kobė). Šis miestas 5 mėnesius išbuvo Japonijos sostine.

Pietinė prefektūros dalis buvo nusiaubta 1995 m. čia įvykusio 7,2 balo stiprumo pagal Richterio skalę Didysis Hanšino žemės drebėjimas. Jo metu žuvo net 5500 žmonių.

Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Hiogo prefektūros žemėlapis

Hiogo prefektūros krantus skalauja dvi jūros: šiaurėje – Japonijos jūra ir pietuose – Vidinė jūra. Šiaurinė dalis retai apgyvendinta, išskyrus Tojookos miestą. Didžiausia dalis prefektūros gyventojų susitelkę pietiniame krante.

Vasarą prefektūroje vyrauja karšti ir drėgni orai. Žiemą, šiaurinėje dalyje daug sninga, tuo tarpu pietinėje dalyje tik retkarčiais pasninga.

Hiogo prefektūra ribojasi su Osakos prefektūra, Totorio prefektūra ir Okajamos prefektūra.

Miestai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Hiogo prefektūroje yra 29 miestai:

Miesteliai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Miesteliai pagal apskritį:

Kamigoris
Taišis
Harima
Inamis
Fukusakis
Ičikava
Kamikava
Inagava
Kamis
Šinonsenas
Sajas
Taka

Miestų, miestelių ir kaimų susijungimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuo 1999 m. balandžio mėn.

  • 1999 m. balandžio 1 d. įvykdytas vienas miestelių susijungimas.
    • Sasajamos, Nišikio, Tanano ir Kondos miesteliai susijungė į naują Sasajamos miestą. Kartu buvo panaikinta Takio apskritis.
  • 2004 m. balandžio 1 d. įvykdytas vienas miestelių susijungimas.
  • 2004 m. lapkričio 1 d. įvykdytas vienas miestelių susijungimas.
  • 2005 m. sausio 1 d. įvykdytas vienas miestelių susijungimas.
  • 2005 m. balandžio 1 d. įvykdyti net 5 susijungimai.
    • Avadžio, Higašiuros, Hokudano, Ičinomijos, Cunos miesteliai, buvę Cunos apskrityje, sujungti į vieną naują miestą – Avadžį.
    • Asago, Ikuno, Santo ir Vadajamos miesteliai buvo sujungti į vieną naują miestą – Asagą. Taip pat buvo panaikinta Asago apskritis.
    • Hidakos, Kinosakio, Takeno, Idzušio ir Tanto miesteliai buvo prijungti prie Tojookos miesto.
    • Kasumio, Mikatos ir Muraokos miesteliai buvo sujungti į Kamio miestelį.
    • Čikusos, Hagos, Ičinomijos ir Jamasakio miesteliai, buvę Šisō apskrityje buvo sujungti į naują Šiso miestą.
  • 2005 m. spalio 1 d. įvykdyti 4 miestelių sujungimai.
  • 2005 m. spalio 24 d. įvykdytas vienas miestelio prijungimas.
  • 2005 m. lapkričio 1 d. įvykdytas vienas miestelių sujungimas.
  • 2005 m. lapkričio 7 d. įvykdytas vienas miestelių sujungimas.
  • 2006 m. kovo 20 d. įvykdytas vienas miestelių sujungimas.

Ateityje planuojami susijungimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ekonomika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Hiogo prefektūroje vyrauja sunkioji pramonė. Prefektūrai priklauso ir vienas didžiausių uostų Japonijoje – Kobės uostas.

Hiogas taip pat priklauso Hanšin pramoniniam regionui.

Turizmas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Baltojo garnio pilis

Kobė išliko daugelio turistų pamėgta vieta.

Ypatingai daug turistų dėmesio sulaukia Baltojo garnio pilis, įtraukta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.

Sportas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Hiogo prefektūroje esti šios sporto komandos.

Futbolo:

Beisbolo:

Tinklinio:

Regbio:

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Hiogo prefektūros kontūrai Hiogo prefektūra
Miestai
Ajojus | Akašis | Akas | Amagasakis | Asagas | Ašija | Avadžis | Himedžis | Itamis | Jabu | Kakogava | Kasajus | Katas | Kavanišis | Kobė (sostinė) | Mikis | Minamiavadžis | Nišinomija | Nišivakis | Onas | Sanda | Sasajama | Šisas | Sumotas | Tacunas | Takaradzuka | Takasagas | Tamba | Tojoka
Apskritys
Ako apskritis | Ibo apskritis | Kako apskritis | Kandzakio apskritis | Kavabės apskritis | Mikatos apskritis | Sajo apskritis | Takos apskritis


Tokijo vėliava
 
Japonijos administracinis skirstymas – 日本 (Nihon)

Regionai ir prefektūros: Regionai
Hokaidas - Tohoku - Kanto - Čiūbu (Hokuriku - Košinecu - Tokajus - Čiūkio) - Kansajus - Čiūgoku - Šikoku - Kiūšiū - Riūkiū

Prefektūros
Aičis - Akita - Aomoris - Čiba - Ehimė - Fukujus - Fukuoka - Fukušima - Gifu - Gunma - Hirošima - Hokaidas - Hiogo - Ibarakis - Išikava - Ivatė - Jamagata - Jamagučis - Jamanašis - Kagava - Kagošima - Kanagava - Kiotas - Kočis - Kumamotas - Mijagis - Mijadzakis - Mijė - Naganas - Nagasakis - Nara - Nijigata - Oita - Okajama - Okinava - Osaka - Saga - Saitama - Šidzuoka - Šiga - Šimanė - Točigis - Tojama - Tokijas - Tokušima - Totoris - Vakajama

Kita
Tokijo seniūnijos

35°00′ š. pl. 134°55′ r. ilg. / 35.000°š. pl. 134.917°r. ilg. / 35.000; 134.917